Išvien - G&G Sindikatas

Mes uždegam signalines ugnis, garso švyturius

Ir karaliaujančius prie byto garsiai lyg monitorius

Kad smegenys iššoktų, kad iš kojų verstų

Kad žmonės mus girdėtų už šimto varstų

Tuščiai nebarstom, sotūs nuo vaivorykščių

Kur skelbiasi rūšim, nebūdami net porūšiu

Kaip skelbiasi pušim kankorėžis, taškely boružės

Realiai telpa visas jų gyvenimo dangoraižis

Retos gretos pas jus, nedarnios kolonos

Kiek norit, galit spaust krūtinėn kulonus aukso

Pamėlusiais pirštais nesulauksit

Tų, kas savęs negirdi, joks dangus neišklauso

Todėl padek mane, kad iki pelenų

Užkask mane byto alkūniniu velenu

Tiesa negali būt kartais, ji — čia, dabar, kasdien

Ranką prie širdies, mūsų žmonėm išvien

Jokios audros, jokios liūtys — mum ne kliūtys

Dangus paliudys, sidabro neima rūdys

Jokios audros, jokios liūtys — mum ne kliūtys

Žmonės paliudys — išvien!

(x2)

Kol kraujas venomis pulsuoja, alsuoja

Minia, rankas iškėlę, atsistoję ploja

Išvien tarp jų ir aš

Į viršų su visais keliu rankas

Neprageriu net savo peilio, ne

Už juos kovoju iš paskutinių jėgų

Pajuodusiais nuo žemių pirštais

Nešam visą svorį ant savo pečių

Čia ne išpardavimas

Akcija galioja visą gyvenimą, kol yra noro

Plaučiuose yra dar oro

Ne paskutinį kartą kartoju:

Ne, ne, įveikti viską galim

Mus mėtė į kairę, į dešinę tarsi žaislus

Bet pasirinktas kelias surinks į vieną kumštį visus

Ar girdi — juk vienas lauke ne karys

Byloja sena karžygių išmintis

Kiek balsų, kiek spyrių atlaikai

Pasitelkęs kariuomenę, šunis išdaužai

Mes žiūrim į mišką, laukdami vilkų

Artėja banda.

Ei, vyrai, prie ginklų!

Šiam pasauly vienybės, garbės ir draugų tikrų

Nesurasi nė su žiburiu

Sakai, pažįsti visus, turi visus galus

Bet atėjus bėdai, pamatai šaltus jų veidus

Ne per vieną dieną, ne per vieną naktį

Atrandi savus, tu gali net išsekti

Beieškodamas tikrų draugų

Jei jį renkiesi, aklai nebesk į jį net pirštu (x2)

Paprasti mes, ne kryžminiai ir ne figūriniai

Kai kuriame, įdedame širdį į turinį

Viską, ką turime, nuo minčių iki griaučių

Nesuvaidintai sakome, vadinas, jaučiam

Nesavanaudžiai, konkrečiai iš peties glaudžiai

Tai, kas pamiršta, žadinam liaudžiai

Gyvąja žodžio versme iš kolonėlių, ekranų

Smūgiuojame į asilus ir apsišaukėlius taranu

Visokių matėm ligų, visokių režimų

Mes rezidentai vinilo takų įbrėžimų

Tylėk, neteks perskaityt anotacijų

Pats būdamas tik reprodukcija, tik imitacija

Tikiu į Dievą, į kraują, į draugą

Kas turi garbę ir širdį, ir tai, ką turi, išsaugo

Tu taip pat iš tų, tikiu, taip pat kartu

Žinau, vieno kraujo, brolau.

Išvien!

Jokios audros, jokios liūtys — mum ne kliūtys

Dangus paliudys, sidabro neima rūdys

Jokios audros, jokios liūtys — mum ne kliūtys

Žmonės paliudys — išvien!

(x2)