Juodos Gulbės - Jurga

Naktį miego vidury

Gulbės trys

Juodos leidžiasi žemyn.

Gėla, baimė, neviltis

Juk žinojau — jos sugrįš

Tais pačiais klaidžiais keliais

Jų akių nežinioje

Lyg rūke

Rasiu paklydusias viltis.

Kaip maži mieli vaikai

Atvirais šiltais delnais

Jos namus man sugrąžins

Tyliai medį apkabink

Savo skausmą atiduok

Žemei, orui, debesims

Nerimo naktį

Net jei tunelio gale

Tau pamirš įjungti šviesą

Mano broli, tik neverk —

Žiburiu gal gimei tu būti kitam

Tiktai aidas iš toli

Ir viltis —

Gal trys gulbės nebegrįš

Sklaidos nerimo pūkai

Nepastebimai lengvai

Mėnuo žiūri į akis

Tyliai medį apkabink

Savo skausmą atiduok

Žemei, orui, debesims

Nerimo naktį

Net jei tunelio gale

Tau pamirš įjungti šviesą

Mano broli, tik neverk —

Žiburiu gal gimei tu būti kitam