Koralų Pasaka - Jurga

Jis keliavo iš šalies į šalį

Iš žemės į smėlį, kiekvienoje vietoje

Kur apsistodavo praleisdamas tris dienas

«Nes tai — laikas sušilti», —

Taip jam tarė koralai, kai pirmą kartą bandė perbristi jūrą pas savo moterį

Tiesa, tuomet jam buvo 6-eri, o moteriai… nežinia kiek — per jūrą nesimatė

Jau tada žinojo, kur eina

Nuo tikslo prie tikslo, nuo uosto prie gelmės, nuo vakar prie rytoj

Trys dienos apkeliaut Pasauliui yra net per daug

Jei sustabdai kūną ir keliauji savimi

Sapnai tau padeda matyti, mintys — išgirsti

Tavo šypsena siekia vis toliau ir toliau

Pro šalį milžinišku greičiu bėga kitų keliaujančių vaizdai ir mintys

O viduje viskas spurda ir nesitveria

Nes tu žinai, kad visa tai, ką dabar matai ir girdi

Vyksta tik vieną kartą gyvenime ir tik tau

Moterys nekeliauja

Ne dėl to, kad negali —

Jos laukia atkeliaujančių

Budėdamos kylant saulei ar tekant mėnuliui —

Kaip ta, kuri jį šaukė per jūrą

«Kas tu?»

Nežinau, bet jis ateis

Tą dieną išnyks viskas, kas buvo ir pasiliks tik tai, kas yra

Dėl to jis ir keliauja, kiekvienoje Žemės vietoje užsibūdamas ne ilgiau trijų

dienų

Tris praeities dienas ieško laukiančios dabarties

Ar nepaskausta?

O ar paukščiui skauda skristi?

Atsisėsk ir klausykis

Tegul nemato tavo akys — kaip pasakytų nemokantis kalbos

Myliu tave

Ir viskas aplinkui susilieja

Girdi?

«Ką?»

Save

«Aha.

Čia tu?»

Ne, čia tu (juokiasi)

Tu gyvas

Po trijų dienų ir dar šimto milijonų dienų

Tu čia